Kreipimasis

KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ ASOCIACIJOS

KREIPIMASIS Į SEIMĄ

 Dėl vietos savivaldos ĮSTATYMO PROJEKTO (naujos redakcijos)

 

Kaunas

2007 02 27

 

                      Kauno bendruomenių centrų asociacija, vienijanti 19 Kauno bendruomenių centrų, atidžiai išnagrinėjo  Vietos savivaldos įstatymo (toliau-Įstatymo) projektą (2007.01.12 Nr.XP-2006) ir teikia esmines pastabas dėl straipsnių, kurie susiję su seniūnijų, bendruomenių atstovų ir vietos bendruomenių organizacijų veikla.

 

Bendrosios pastabos:

 

     Pirma. Įstatymo projekto rengėjai yra arba visiškai nesusipažinę su vietos bendruomenių organizacijų veikla, arba tendencingai siekia išeliminuoti iš rengiamo Įstatymo aktyviausią savivaldos elementą -  vietos bendruomenių organizacijas. Esama situacija Kaune akivaizdžiai parodo, kad vietos bendruomenių organizacijos, o ne formaliai (jei ne blogiau – tendencingai valdžios „prastumiami“ statytiniai) renkami bendruomenių atstovai (pavadinti šaltyšiais), yra tikrieji konkrečios teritorijos gyventojų atstovai. Kauno bendruomenių centrai gali pateikti daug tokio atstovavimo pavyzdžių, ne tik ginant vietos gyventojų viešąjį interesą, bet ir atliekant vietos savivaldos kuriamojo pobūdžio funkcijas. Jei įstatymo dalis apie atstovavimą vietos bendruomenėms nebus iš esmės peržiūrėta ir pakeista, atsižvelgiant į vietos bendruomenių organizacijų, kaip aktyviosios bendruomenės dalies, pastabas, tai rengiama nauja Įstatymo redakcija bus visiškai antidemokratinė, primesta iš viršaus.

     Antra. Vietos bendruomenių organizacijų, kaip bendruomenės atstovų,  konstitucingumo problema yra, nes iki šiol teigiama, kad niekas negali konkrečiam piliečiui atstovauti, išskyrus teisėtai išrinktą konkrečioje teritorijoje Seimo narį. Tačiau tokiu atveju negalėtų atstovauti ir bendruomenės atstovai, išrinkti pagal konkrečios savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką. Siekiant aktyvinti piliečių dalyvavimą savivaldoje reikėtų rasti būdą, kaip vietos bendruomenių organizacijos galėtų atstovauti tos teritorijos gyventojams.

     Trečia. Neatsižvelgta į LRS 2005 m. balandžio mėn. sudarytos darbo grupės (vadovas – Viktoras Rinkevičius), bendruomenių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams išanalizuoti ir  pateikti pasiūlymus, nuveiktą darbą. Tai rodo, kad LR Seime nėra pakankamo darbų koordinavimo bei perimamumo.

     Ketvirta. LR Konstitucinio Teismo sprendimas dėl rinkimų į savivaldos tarybas tvarkos ir vis stipresni pasiūlymai dėl tiesioginių seniūnų ir/ar merų rinkimų jau artimiausiu metu privers keisti su tuo susijusius įstatymus. Siūlomame vietos savivaldos įstatymo projekte šių pakitimų dar nėra numatyta.

 

 

 

 

 

Pastabos konkretiems straipsniams

 

PIRMASIS SKIRSNIS

 

     3 straipsnio 14 punktas. Nei minties apie vietos bendruomenės organizacijos atstovavimą bendruomenės interesams, siūloma tik vienintelė funkcija – vykdyti savas iniciatyvas, ir tai tik leidus krivulei (35 straipsnio 4 skirsnis). Norint sunaikinti bendruomenių organizacijas – puikus pasiūlymas.

     3 straipsnio 15 ir 16 punktai. Šaltyšiai ir krivulės – netinkami ne tik terminai, bet ir formavimo principai bei funkcijos. Mūsų giliu įsitikinimu, atstovauti vietos bendruomenei turėtų vietos bendruomenių organizacijos, ir tik ten, kur jų nėra, reikėtų rinkti bendruomenių atstovus (ne šaltyšius) bei formuoti bendruomenės atstovų tarybą (ne krivulę).

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

 

     15 straipsnio 5 punktas. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai ir valstybės tarnautojai, šaltyšiai bei kiti savivaldybės bendruomenės nariai – šis fragmentas (kiti bendruomenės nariai, t.y. bet kuris miestietis ar kaimietis) praktiškai panaikina atstovavimo funkciją. Mūsų nuomone, komisijų nariais, atstovaujančiais bendruomenės interesą, turėtų būti renkami bendruomenių organizacijų ir bendruomenių atstovų sueigos pasiūlyti kandidatai.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

 

     31 straipsnio 4 punktas. Seniūnu gali būti skiriamas asmuo....ir surinkęs daugiausiai balsų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų – šaltyšių krivūlėje. Mūsų nuomone, seniūnas turi būti renkamas tiesiogiai konkrečios teritorijos bendruomenės.

     31 straipsnio 5 punktas. Kaip jau anksčiau teigėme, atstovauti vietos bendruomenei turėtų vietos bendruomenių organizacijos, ir tik ten, kur jų nėra, reikėtų rinkti bendruomenių atstovus (ne šaltyšius) bei formuoti bendruomenės atstovų tarybą (ne krivulę).

     32 straipsnio 2 punkto 9 dalis. Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas. O kodėl tik kaimo? Gal neturite pavyzdžių, kad miestų seniūnijos kartu su bendruomenių centrais rengia plėtros programas? Atvažiuokite į Kauną, parodysime.

     32 straipsnio 3 punkto 4 dalis.  Rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos (šaltyšių krivulėje)=taryboje. Supažindina šaltyšius=(vietos bendruomenių organizacijas ir/ar bendruomenių atstovus) su savivaldybės tarybos patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų panaudojimą.

     32 straipsnio 3 punkto 18 dalis. Seniūnas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito seniūnijos (šaltyšių krivulei)=tarybai už savo veiklą.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

 

     33 straipsnis. Keistinas visas, nes mūsu giliu įsitikinimu, vietos bendruomenes turi atstovauti vietos bendruomenių organizacijos, ir tik ten, kur jų nėra, turėtų būti renkami bendruomenių atstovai.

     34 straipsnis. Vietoj šaltyšiaus reikėtų rašyti – vietos bendruomenės organizacijos ir/ar bendruomenių atstovai.

     Kiek gi galima rašyti šiuolaikinių informavimo priemonių eroje (4 ir 6 punktai) tokias funkcijas?

     35 straipsnis. Vietoj krivulės turėtų būti bendruomenių organizacijų ir bendruomenių atstovų taryba (trumpiau – seniūnijos taryba).

    Didžiausias nonsensas – 4 punktas, aiškinantis, kad taryba sprendžia dėl bendruomenių organizacijų projektų tikslingumo.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

 

     Bendro pobūdžio pastebėjimas. Dar niekas įtikinamai neparodė, kaip galima būtų pasitikėti apklausų, kurios aprašomos šiame skirsnyje, rezultatais. Mes galėtume tikėti tik sociologinių apklausų, kurias vykdo profesionalai pagal specialias metodikas, rezultatais, tačiau tokios apklausos labai brangiai kainuoja, ir labai abejotina, kad savivaldybė jas dažnai vykdytų. Visos kitos apklausos, mūsų nuomone, yra skirtos savo, t.y. valdžios atstovų, tikslams realizuoti. Juolab, kad pagal 36 straipsnio antrą punktą apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio, t.y. į juos galima atsižvelgti, arba ne.

 

 

Pasirašė 16 Kauno bendruomenių centrų atstovų

2007-03-09

Visos naujienos