Vietos bendruomenių įstatymo projekto svarstymas
Gegužės 11 dieną Seimo narė Guoda Burokienė organizavo diskusiją apie naujai kuriamą bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą. Susitikime dalyvavo miesto ir kaimo bendruomenių atstovai: R. Kneizevičienė, R. Navickas, A. Melianas, J. Augustinavičienė, P. Saulevičius, A. Račkauskas, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Susitikimo metu vietos bendruomenių atstovai išsakė savo nuomones dėl naujai kuriamo įstatymo. Bendruomeniečius neramino pagrindinis klausimas, kaip naujas įstatymas pagerins vietos bendruomenių gyvenimą? Kokias turės sąsajas su vietos savivaldos ir NVO plėtros įstatymu?
Kad vietos bendruomenines organizacijas reikia išskirti iš visų NVO sektoriaus organizacijų, niekas neabejojo. Apie tai kalbama jau labai seniai, tai pažymi ir visos trys Lietuvos kaimo parlamentų rezoliucijos. Vietos bendruomenių veiklos sritis daug platesnė, nei kurios nors kitos NVO veikla. Daugelis NVO veikia vienoje siauroje srityje, kai tuo tarpu vietos bendruomeninės organizacijos yra daugiafunkcinės, jos, telkdamos vietos gyventojus bendruomeninei veiklai, turėtų būti pripažintos kaip žemiausia savivaldos grandis, gyventojų poreikių formuotoja. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos tarybos gegužės 7 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldos komitetą su pasiūlymu sudaryti darbo grupę, kuri siektų, kad vietos bendruomenių plėtros įstatymo nuostatos būtų ir Vietos savivaldos, ir NVO plėtros įstatyme, nes, priešingu atveju, įstatymas netenka prasmės. Buvo išsakyta daug pastabų dėl bendruomenių tarybų sudarymo. Matant, kad daugeliu atveju savivaldybėse neveikia NVO tarybos, iškart kyla klausimas, ar veiks vietos bendruomenių tarybos? Ar tai bus ir vėl daroma tik dirbtinai ir jokios naudos nesulauksime. Nors prie SADM suformuota NVO taryba, kuri turėtų pirmoji svarstyti teisės aktų projektus, susijusius su NVO veikla, pastebime tendenciją, kad tarybos nariai pamatome jau priimtus teisės aktus tik viešoje erdvėje. Liūdna pastebėti, bet jie daugeliu atveju yra nepalankūs NVO sektoriui. Kyla klausimas, ar tokia NVO taryba iš tiesų reikalinga? Ar tai tik dėl pliuso, kad tokia taryba turi būti pagal NVO plėtros įstatymą?
Vietos bendruomeniečiai akcentavo, kad juos tenkina esama jų teisinė asociacijos forma, nes galima veikti laisvai ir nepriklausomai. Bendruomenių organizacijos nenori konfrontuoti su kitomis NVO ir pasisako už bendradarbiavimą.
Mes matome, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymas neriboja daugelio jaunimo klubų, kurie taip pat yra NVO, tai nesupriešina jų su kitomis NVO. Įvertinus tai, kad atsiradus Jaunimo politikos pagrindų įstatymu, savivaldybėse atsirado jaunimo reikalų koordinatoriai, turime vilties, kad priėmus Vietos bendruomenių plėtros įstatymą, savivaldybėse taip pat turėtų atsirasti ir vietos bendruomenių veiklos koordinatoriai.
Diskusijos dalyviai pateikė savo siūlymus dėl konkrečių punktų, kurie toliau bus derinami su teisininkais ir komiteto nariais.
Dėkojame Seimo narei Guodai Burokienei už iniciatyvą ir tikime, kad šis įstatymas bus pirmasis teisės aktas, kurio visose kūrimo stadijose dalyvaus tie, kuriems šis įstatymas bus taikomas.
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos informacija
2018-05-15
Visos naujienos