Bendruomenė ir savivalda

Bendruomenė ir savivalda. Ko laukia valdančioji dauguma?

 

 

 

Praėjusių metų gruodis, žvelgiant į Seimą, atrodė viltingas Lietuvos bendruomenėms. Vyko Seimo narių, bendruomenių, savivaldos atstovų spaudos konferencija “Šeima ir bendruomenė – pagrindinės visuomenės ląstelės”, buvo paskelbtas Kazlų Rūdos bendruomenių asociacijos pirmininko Roberto Juknevičiaus kreipimasis į Seimo pirmininką. Š. m. sausio 4 d. pasitarime pas Seimo pirmininką nuspręsta Seime įkurti darbo grupę, kurios pagrindinis uždavinys – parengti Bendruomenių įstatymo projektą, nutarta, kad į šią grupę bus deleguoti visų parlamentinių frakcijų atstovai, bendruomenių bei kitų suinteresuotų organizacijų nariai.

Visa tai – reikalingi, netgi gerokai vėluojantys dalykai. Gyvenimas Lietuvoje, už Seimo sienų tampa vis dinamiškesnis, aktyvioji mūsų visuomenės dalis ne tik kuria savo gerovę, pasinėrusi į verslą, ar išvyksta dirbti į užsienį, – vis daugiau piliečių atranda save dalyvaudami bendruomenių centrų, vietos veiklos grupių ar kaimo bendruomenių veikloje. Viešasis administravimas ženkliai atsilieka, ir teisinės bazės nebuvimas jau tampa rimtu stabdžiu bendruomenių plėtrai.

Tėvynės sąjunga, vertinanti šeimą ir bendruomenę kaip pagrindines vertybes, stengiasi prisidėti prie šių vertybių išsaugojimo ir stiprinimo. Savo rinkimų programoje siūlėme, kad įsikūrusioms vietos bendruomenėms valstybė skirtų 2% gyventojų pajamų mokesčio, surinkto toje vietovėje. Siekiame matyti mokyklą, kaip bendruomenės iniciatyvų centrą, siekiame glaudesnio bendruomenės ir bažnyčios bendradarbiavimo. Sukūrėme tam strategiją, aktyviausi Tėvynės sąjungos nariai jau dabar mūsų portale internete buriasi į “Bendruomenių krivulę”.

Šiandien daug kalbama apie bendruomenių įstatymo, reglamentuosiančio vietos bendruomenių teises ir pareigas, būtinybę. Kviečiame partijas, ir pirmiausia parlamentines, suvokti, kad bendruomenės Lietuvoje neturi ir negali būti atskirų partijų ar grupuočių monopoliu. Juo labiau bendruomenė negali būti įrankis, kuriuo manipuliuojama politinėse kovose. Todėl sunku suvokti, kodėl iki šiol dar nesudaryta net darbo grupė, dėl kurios susitarta prieš tris mėnesius.

Valdžia, kuri rūpinasi valstybe ir jos piliečiais, neturėtų savo piliečių iniciatyvos bijoti ar vengti. Juk jokia opozicija ar žiniasklaida negali geriau už piliečius padėti, ypač vietos valdžiai, savivaldybėms, priimti teisingiausius ir racionaliausius sprendimus, jei tie sprendimai projektuojami ir priimami skaidriai. Vietos savivaldos įstatymas, galiojantis dešimt metų, kurį Seimas priėmė 1994.07.07, jau buvo keičiamas ar papildomas net 41 kartą. Pastaraisiais metais įteisinus jame bendruomenės atstovų statusą ir galimybę prie seniūnijų sudaryti bendruomenės tarybą, tokios jau veikia daugiau nei trečdalyje Lietuvos savivaldybių.

Mokesčių reforma, diskusijos dėl piniginio vieneto – euro įvedimo, kaip ir kiti klausimai valstybės gyvenime, suprantama, yra svarbūs ir atima daug valdančiosios daugumos laiko ir energijos. Tėvynės sąjungos frakcija ragina valdančiąją daugumą ir Seimo vadovybę neatidėliojant rasti tam laiko ir žengti nors pirmą konkretų žingsnį, kuriam pritaria ne tik partijos, kurio laukia nesulaukia bendruomenės – sudaryti darbo grupę, kuri pradėtų rengti arba bendruomenių įstatymą, arba naują, atitinkantį laiko dvasią ir bendruomenių poreikius, vietos savivaldos įstatymą.

LR seimo narys                       Donatas Jankauskas

2005-04-14

Visos naujienos