Konferencija

Vasario 10 d. LR Seimo rūmuose įvyko konferencija "Vietos savivalda ir bendruomenės", kurią organizavo LRS Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Vilniaus bendruomenių asociacija, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga bei Kauno bendruomenių centrų asociacija. Konferenciją atidarė LR Seimo pirmininkė I.Degutienė, žymūs mokslininkai skaitė pranešimus apie savivaldą ir bendruomenes Lietuvoje. Kauno bendruomenių centrus atstovavo virš 40 kauniečių. Visiems kauniečiams konferencija labai patiko tiek gera organizacija, tiek savo turiniu. 

Pateikiame LR Seimo pirmininkės I.Degutienės kalbą konferencijoje

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta konferencijoje „Vietos savivalda ir bendruomenės Lietuvoje“

2010 m. vasario 10 d. pranešimas VIR

 

„Gerbiamieji bendruomenių atstovai,

 

Sveikinuosi su Jumis, atvykusiais čia pasidalyti savo mintimis apie Lietuvos bendruomenes. Apie jų įvairovę, jų dabartį ir perspektyvas, problemas ir galimybes. Nors bendruomenių klausimai neatskiriamai, gyvybiškai svarbiai susiję su visais pilietinės visuomenės kūrimo aspektais, šiai temai buvo skiriama tikrai per mažai dėmesio ir laiko. Turiu vilties, kad šiandieninė konferencija – realių permainų ženklas.

 

Gražu ir simboliška, kad šių klausimų svarstymui pasirinktas Lietuvos Seimas – vieta, kur beveik prieš dvidešimt metų buvo atkurta didžioji tautos valią išreiškianti politinė bendruomenė – nepriklausoma valstybė. Prisimenu tuos metus kaip laiką, kai didžioji tautos dalis iš tikrųjų buvo siejama bendrų lūkesčių, bendrų darbų, bendro pasiryžimo tvarkytis savarankiškai. Deja, šiandien, praėjus dvidešimčiai metų, esame priversti kalbėti apie būtinybę atkurti buvusius ryšius tarp piliečių ir Seimo, būtinybę vėl paversti Seimą tikra piliečių ir jų bendruomenių atstovybe. Kad ir kokia sudėtinga būtų šiandieninė realybė, iš karto pasakysiu savo nuostatą: tokią užduotį laikau įvykdoma. Pagaliau, šiuo tikslu ir dirbame.  

 

Man – ir kaip Lietuvos pilietei, ir kaip Seimo Pirmininkei, ir juo labiau kaip konservatyvios, krikščioniškosios demokratijos vertybėmis grįstos politinės jėgos atstovei – bendruomenė yra vienas iš kertinių valstybės pamatų. Deja, pilietiškumo, bendruomeniškumo, gebėjimo veikti bendrai ir sutelktai stoka per devyniolika Nepriklausomybės metų išlieka didžiausia savivaldos ir viena didžiausių viso demokratijos proceso valstybėje problema.

 

Problemos šaknys aiškios: ar galėjo būti kitaip, jei valstybė iki šiol neįgyvendino jokios nuoseklesnės bendruomenių veiklos politikos? O nesant tokiai politikai ar įmanoma tikra savivalda? Atsakymą į šiuos klausimus visi puikiai žinome – ir ne iš teorijos, o iš savo gyvenimo.   

 

Kita vertus, kalbėkime atvirai ir pripažinkime: jokia rimta bendruomenių politika neveiks, jei ji bus nuleista iš viršaus, jei bus atitrūkusi nuo realybės, nuo žmonių. Todėl, atsiprašau už tautologiją, bendruomenių kūrimosi ir pažangos vairas – pačių bendruomenių rankose. Žinoma, centrinė valdžia gali ir turi padėti tvarkytis vietoje, tačiau pradžia ir pagrindas visada bus miestuose ir kaimuose, seniūnijose ir savivaldybėse.

 

Besikalbant su bendruomenių atstovais, kilo keletas konkrečių minčių, kurių įgyvendinimas neabejotinai prisidėtų prie bendruomeniškumo stiprėjimo Lietuvoje. Norėčiau su šiais siūlymais supažindinti ir Jūsų auditoriją.

 

Pirma: po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pakeisti savivaldybių rinkimų įstatymą taip, kad bendruomenių atstovai įgytų lygias teises kartu su partijomis dalyvauti rinkimuose, taigi ir savivaldybių administravime.

 

Antra: siūlau rimtai apsvarstyti idėją pakeisti savivaldos rinkimų sistemą taip, kad vietos gyventojai galėtų turėti ne tik tiesiogiai rinktus savo atstovus Seime, bet ir savivaldybių tarybose.

 

Ir trečia: siūlau vietos bendruomenes įteisinti kaip seniūnijų bendruomenes, kurios rinktų bendruomenių seniūną ir bendruomenių tarybas. Seniūnams turėtų būti suteikta teisė ir finansinės sąlygos patiems tiesiogiai spręsti žemesnio lygmens vietos bendruomenių problemas.

 

Iki šiol savo kalboje akcentavau savivaldos bendruomenių reikalus, kadangi šias problemas itin skaudžiai jaučia itin didelis mūsų piliečių ratas. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia skirti deramo dėmesio kitokio pobūdžio bendruomenėms. Man, kaip Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos narei, itin rūpi dėmesys religinėms bendruomenėms, kurios per sunkiausias istorines pervartas sugebėjo įrodyti esančios bene tvirčiausios. Būtinai turime išsaugoti ir stiprinti tokias socialinės paramos bendruomenes, kaip „Caritas“.

 

Beje, būtų neteisinga religinių bendruomenių darbą suvokti siaurai ir primityviai, vien kaip uždaro bendraminčių klubo veiklą. Senas demokratines tradicijas turinčių valstybių patirtis galėtų būti mums pavyzdžiu, kaip socialines paslaugas bei paramą intensyviau nukreipti per vietos ir bažnytines bendruomenes. Jos, būdamos arčiau žmonių, tikrai geriau mato ir supranta, kam šių paslaugų labiausiai reikia, ar jos teisingai naudojamos. Labai prašyčiau Jūsų nuomonės ir pagalbos, rengiant ir įgyvendinant tokią socialinių paslaugų per bendruomenes sistemą.

 

Kaip buvusi gydytoja noriu paraginti nepamiršti ir profesinių ar panašaus pobūdžio bendruomenių stiprinimo, nes būtent jose tobulinami darbo įgūdžiai, keičiamasi patirtimi.

 

Noriu priminti, kad mes, eidami į rinkimus, savo programoje siūlėme sukurti Bendruomenių įstatymą, nustatantį bendruomenių steigimo tvarką, teises bei pareigas. Tokio įstatymo būtinybė tebėra akivaizdi, tačiau manau, kad jo projektą turėtų pasiūlyti ir tarpusavyje suderinti patys bendruomenių atstovai. Jau kalbėjau, kad savivaldos iniciatyva turi kilti iš pačių piliečių, o parodomųjų popierinių įstatymų, kurie realiame gyvenime neveiks, tikrai niekam nereikia. Tikiuosi, kad ta pačia konstruktyvia kryptimi veiks ir prie bendruomenių stiprėjimo prisidės Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje kuriamas Bendruomenių komitetas.

Taigi, tikslai aiškūs, uždavinių daug ir visi nelengvi, tačiau tikrai įvykdomi. Tad dar kartą sveikinu visus Konferencijos dalyvius, linkiu sėkmingo bendro darbo bei nuoširdžiai dėkoju visiems – ir organizatoriams, ir dalyviams už aktyvią veiklą stiprinant visus mus jungiančią bendruomenę – Lietuvos valstybę.“

 

 

2010-02-11

Visos naujienos