Kauno bendruomenių centrų asociacija

Bendruomenių organizacijų plėtros įstatymas - nuomonė

Baigiantis 2018 metams buvo priimtas Lietuvos Respublikos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas (toliau - įstatymas). Dauguma įstatymo nuostatų įsigalioja nuo 2019 m. kovo 1 dienos. Ką naujo ir gero žada įstatymas mūsų bendruomenėms?
Dalinamės Kauno rajono Vietos veiklos grupės šio įstatymo aptarimu.

Pirmiausiai, įstatymas apibrėžia, kas yra bendruomeninė organizacija. Tai asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Nuostata pakankamai aiški ir tikrai atspindinti bendruomeninės organizacijos tikslus ir veiklos kryptį. Būtina atkreipti dėmesį, kad įstatyme atsirado aiški nuostata dėl bendruomeninės organizacijos teisinės formos. Tik asociacija galės būti laikoma bendruomenine organizacija (ne viešoji įstaiga ar labdaros fondas).
Šis įstatymas nustato bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą. Bendruomeninių organizacijų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus reglamentuoja kitas (Asociacijų) įstatymas.
Įstatyme gražiai deklaruojami valdžios bendradarbiavimo su bendruomenėmis principai. Tai pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savanoriškumo, lygybės. Būtų tikrai puiku, kad taip visada ir būtų.
Kyla klausimas, kaip bus reglamentuojamas šis gražus bendradarbiavimas? Įstatymas numato, kad nacionaliniame lygmenyje turės būti sukurta Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba, o savivaldybių lygmenyje - Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba. Tarybos bus sudarytos iš valdžios ir bendruomeninių organizacijų atstovų pariteto pagrindais. Pagrindinė Tarybų veikla - teikti pasiūlymus. Savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybos galės teikti pasiūlymus savivaldos institucijoms tokiais klausimais: dėl bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo; dėl bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo, dėl viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms tikslingumo, vietos verslumo skatinimo ir dėl kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų. Taip pat teiks siūlymus išplėstinei seniūnaičių sueigai dėl atstovų, deleguojamų į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, ir dėl atstovų, deleguojamų dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe.
Galima pastebėti, kad naujasis įstatymas gana formalus, jis nesuteikė bendruomeninėms organizacijoms nei konkrečių teisių ar funkcijų, nei papildomo finansavimo. O teikti įvairius pasiūlymus šalies ar savivaldos institucijoms buvo galima ir iki šiol, nesant bendruomeninių organizacijų tarybai. Visose savivaldybėse iki šiol veikia nevyriausybinių organizacijų tarybos, kurios taip pat sudarytos iš valdžios ir nevyriausybininkų, į kurių sudėtį ne retu atveju įeina bendruomenių atstovai. Tačiau reikia tikėtis, kad įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai ar įstatymo pakeitimai ilgainiui sukurs pridėtinę vertę bendruomenininkams.

Kauno rajono vietos veiklos grupės informacija. Visos teisės saugomos ©

2019-01-30

Visos naujienos

© 2011-2019 KBCA. Visos teisės saugomos
Programinis sprendimas: WebTemple