Kauno bendruomenių centrų asociacija

Nevyriausybininkams - skaidrumo filtras

Šį straipsnį, interviu su NIPC vadovu M. Žaltausku, LVBOS pirmininke R. Kneizevičiene ir SADM vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraite, - perkėlėmė iš naujienų portalo https://www.lzinios.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei bei Seimui siūlo tiksliai reglamentuoti, kokios organizacijos laikomos nevyriausybinėmis ir kokia gali būti jų veikla. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektu ir Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymų pataisomis ne tik patikslinama nevyriausybinių organizacijų (NVO) sąvoka, bet ir numatoma tokio statuso suteikimo galimybė Juridinių asmenų registre, taip pat – NVO finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reguliavimas bei kita. Nepaliks laisvės interpretuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros, Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymus, kad NVO nebūtų laikomos juridiniais asmenimis, jei daugiau kaip trečdalį jų sudaro ne nevyriausybinės organizacijos. „Patikslinus NVO apibrėžimą ir sukūrus NVO duomenų bazę pirmą kartą Lietuvoje bus įmanoma aiškiai ir detaliai apskaičiuoti, kiek biudžeto lėšų tenka NVO. Ir pačioms organizacijoms tai padės sutvirtėti, nes valstybės ištekliai, skiriami pilietinei visuomenei stiprinti, iš tiesų pasieks numatytą visuomenės grupę“, – tikinama SADM aiškinamajame rašte.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/nevyriausybininkams-skaidrumo-filtras/286187?utm_source=SetupadLT&utm_medium=traffic_exchange&fbclid=IwAR12xvJzyF7s2l_1_c9VY_v5eTYFbEPE4Ac_rWJK0e69MGay-NC907a8gZc
© Lietuvos žinios

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei bei Seimui siūlo tiksliai reglamentuoti, kokios organizacijos laikomos nevyriausybinėmis ir kokia gali būti jų veikla. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektu ir Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymų pataisomis ne tik patikslinama nevyriausybinių organizacijų (NVO) sąvoka, bet ir numatoma tokio statuso suteikimo galimybė Juridinių asmenų registre, taip pat – NVO finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reguliavimas bei kita.

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektu ir Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymų pataisomis ne tik patikslinama nevyriausybinių organizacijų (NVO) sąvoka, bet ir numatoma tokio statuso suteikimo galimybė Juridinių asmenų registre, taip pat – NVO finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reguliavimas bei kita.

 Nepaliks laisvės interpretuoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros, Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymus, kad NVO nebūtų laikomos juridiniais asmenimis, jei daugiau kaip trečdalį jų sudaro ne nevyriausybinės organizacijos. „Patikslinus NVO apibrėžimą ir sukūrus NVO duomenų bazę pirmą kartą Lietuvoje bus įmanoma aiškiai ir detaliai apskaičiuoti, kiek biudžeto lėšų tenka NVO. Ir pačioms organizacijoms tai padės sutvirtėti, nes valstybės ištekliai, skiriami pilietinei visuomenei stiprinti, iš tiesų pasieks numatytą visuomenės grupę“, – tikinama SADM aiškinamajame rašte.

Sumanyta, kad Lietuvoje būtų kuriamas Nevyriausybinių organizacijų fondas. Jo veiklai užtikrinti ir NVO stiprinti kasmet reikės 3–5 mln. eurų. Dabar NVO instituciniams gebėjimams tobulinti per metus atseikėjama tik 950 tūkst. eurų. Taigi papildomų lėšų NVO remti teks ieškoti valstybės biudžete.

 „SADM administruojami konkursai yra vienintelė priemonė, kuri leidžia NVO stiprinti gebėjimus dalyvauti viešojoje politikoje ir atstovauti piliečiams nacionaliniu lygiu. Tikimasi, kad NVO taps aktyviomis ir lygiavertėmis valstybės institucijų partnerėmis. Taip pat bus sustiprinta jų veikla, susijusi su dalyvavimu viešojoje politikoje“, – „Lietuvos žinioms“ teigė SADM vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė.

Be to, numatoma sukurti NVO duomenų bazę – sistemą, kuri padėtų gauti reikiamos informacijos apie NVO sektorių. Pavyzdžiui, būtų galima sužinoti, kiek organizacijų Lietuvoje turi NVO statusą, kokią veiklą jos vykdo, koks joms skiriamas finansavimas. Sukūrus NVO duomenų bazę būtų užtikrinama, kad pilietinei visuomenei stiprinti numatytos lėšos pasiektų būtent į tokį tikslą susitelkusioms NVO.

Išsiaiškins, kas yra kas

Skaičiuojama, kad Nevyriausybinių organizacijų fondo veiklai ir instituciniam tokių organizacijų stiprinimui kasmet reikės 3–5 mln. eurų.

VšĮ NVO teisės instituto 2017 metais atliktos galimybių studijos „Pilietinės visuomenės plėtros agentūra“ duomenimis, iš šiuo metu Lietuvoje registruotų 35 tūkst. NVO, įskaitant viešąsias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus, kurių steigėjai yra valstybė, savivaldybė ar verslo subjektai, faktiškai kokia nors veikla užsiima tik apie 12 tūkstančių. Dar atsižvelgiant į tai, kiek jų atitinka NVO veiklos paskirtį, nuolatinį veiklos pobūdį, viešojo intereso tenkinimą, būtų galima suskaičiuoti vos apie 5 tūkst. tokių subjektų. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog minėtų įstatymų pataisų jau seniai laukiama, nes jos leis aiškiau apibrėžti NVO statusą – kas šios yra iš tikrųjų. „Dabar prie NVO priskiriamos ir verslo, ir įvairios kitos asociacijos. NVO taptų skaidresnės, būtų sukurta vieša NVO duomenų bazė“, – vylėsi M. Žaltauskas. Jis tik apgailestavo, kad panašių įstatymų pataisų, kokios siūlomos dabar, reikėjo nuo pat 2014 metų, kai įsigaliojo dabartinės redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Deja, tada tuo nepasirūpinta. Šiandien, anot M. Žaltausko, kai atsirado galimybė sukurti ir NVO savireguliacijos mechanizmą, žmonės galbūt labiau pasitikės NVO.

„Šiuo metu pagal Viešųjų įstaigų įstatymą į vieną gretą rikuojasi ir NVO, ir valstybės institucijų kuriamos organizacijos, ir verslo asociacijos. Jas atskirti labai sunku. Būtina išsiaiškinti, kuri organizacija tikrai yra NVO, o kuri tik dangstosi jos vardu“, – pabrėžė M. Žaltauskas. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovas pridūrė, kad tik aiškiau reglamentuojant, kas iš tikrųjų yra nevyriausybinės organizacijos, bus išvengta raginimų priskirti jas lobistų grupei, kaip jau siūlė dalis parlamentarų.

 Kai kam kils grėsmė

Naujas NVO apibrėžimas eliminuotų vietos veiklos grupes (VVG) – viešuosius juridinius asmenis, kurių veikla grindžiama trijų sektorių (pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios) partneryste. Su tuo nesutinka Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nes ji, įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros programą, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšomis, paramą teikia ir VVG vietos plėtros strategijoms, ir teritorinio bei tarptautinio bendradarbiavimo projektams kaimiškosiose vietovėse įgyvendinti.

„Pagal projekte pateikiamą nevyriausybinės organizacijos apibrėžtį dauguma kaimo vietovių arba dvisektorių vietos veiklos grupių neatitiks dalies reikalavimo – NVO statuso“, – atkreipė dėmesį ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė. Iš paramą gavusių VVG reikalaujama, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus ir sąlygas ne vien tuo metu, kai teikia paraiškas dėl finansavimo, įgyvendina projektus, bet visą kontroliuojamą laikotarpį. Priešingu atveju joms gresia sankcijos.

Be to, NVO statusą praradusioms VVG gali būti užkirstas kelias dalyvauti kituose konkursuose. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Reda Kneizevičienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad kaimo bendruomenės nenukentėtų, jei VVG ir netektų NVO statuso. „Iš tiesų reikia išgryninti, kas yra ta NVO, nes dabar šiuo vardu dangstosi ir viešosios įstaigos, kurių dalininkės – savivaldybės, ir įvairios kitos institucijos, verslas. NVO turi būti tokios, kad tikrai niekas neabejotų jų skaidrumu“, – pažymėjo Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė. Anot R. Kneizevičienės, galbūt NVO net vertėtų suskirstyti į dar smulkesnes grupes, nes jų esama labai įvairių. Kai kurios rūpinasi visai bendruomenei svarbiais reikalais, kitos – tais dalykais, kurie aktualūs tik nedidelei jos daliai. Todėl vietos bendruomenės pageidautų, kad NVO būtų „surūšiuotos“. Esą tuomet taptų aiškiau, kurios srities parama skiriama vienai ar kitai NVO.

Įžvelgia trūkumų „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Eglė Kavoliūnaitė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad iš tiesų iki šiol neaišku, kas yra NVO. Dabar taip save vadinti gali ir socialinio verslo atstovai, ir kitokios įmonės. Negana to, vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės, skirdamos finansavimą, NVO taiko skirtingus kriterijus.

„Naujos redakcijos įstatymas galėtų išspręsti daugelį tokių nesusipratimų. Bet vis tiek neaišku, kas būtų viešosios, o kas – grupinės naudos NVO. Kartais ir savivaldybės, skirstydamos finansavimą, minėtoms organizacijoms taiko skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos ar verslinės žuvininkystės iniciatyvos gali būti susijusios tiek su viešuoju, ties su privataus verslo interesais. Kaip tai išspręsime?“ – retoriškai klausė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/nevyriausybininkams-skaidrumo-filtras/286187?utm_source=SetupadLT&utm_medium=traffic_exchange&fbclid=IwAR12xvJzyF7s2l_1_c9VY_v5eTYFbEPE4Ac_rWJK0e69MGay-NC907a8gZc
© Lietuvos žinios

2019-04-24

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei bei Seimui siūlo tiksliai reglamentuoti, kokios organizacijos laikomos nevyriausybinėmis ir kokia gali būti jų veikla. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektu ir Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymų pataisomis ne tik patikslinama nevyriausybinių organizacijų (NVO) sąvoka, bet ir numatoma tokio statuso suteikimo galimybė Juridinių asmenų registre, taip pat – NVO finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reguliavimas bei kita.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/nevyriausybininkams-skaidrumo-filtras/286187?utm_source=SetupadLT&utm_medium=traffic_exchange&fbclid=IwAR12xvJzyF7s2l_1_c9VY_v5eTYFbEPE4Ac_rWJK0e69MGay-NC907a8gZc
© Lietuvos žinios
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei bei Seimui siūlo tiksliai reglamentuoti, kokios organizacijos laikomos nevyriausybinėmis ir kokia gali būti jų veikla. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektu ir Asociacijų bei Labdaros ir paramos įstatymų pataisomis ne tik patikslinama nevyriausybinių organizacijų (NVO) sąvoka, bet ir numatoma tokio statuso suteikimo galimybė Juridinių asmenų registre, taip pat – NVO finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reguliavimas bei kita. Nepaliks laisvės interpretuoti

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/nevyriausybininkams-skaidrumo-filtras/286187?utm_source=SetupadLT&utm_medium=traffic_exchange&fbclid=IwAR12xvJzyF7s2l_1_c9VY_v5eTYFbEPE4Ac_rWJK0e69MGay-NC907a8gZc
© Lietuvos žinios

2019-04-30

Visos naujienos

© 2011-2019 KBCA. Visos teisės saugomos
Programinis sprendimas: WebTemple