Diskusija Seime "Kaip priimant sprendimus išgirsti bendruomenių balsą?"

Liepos 3 d. Seime įvyko diskusija "Kaip priimant sprendimus išgirsti bendruomenių balsą?"
Diskusiją inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė, organizatoriai - Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS),

Diskusija prasidėjo Žemųjų Šančių bendruomenės muzikinėmis ištraukomis iš "Šančių operos", kuriai muziką sukūrė iš Šančių kilęs kompozitorius Vidmantas Bartulis. Ištraukas atliko Šančių bendruomenės atlikėjos, neprofesionalės. Muzikinis atlikimas susilaukė daug ovacijų.

Į diskusiją kaip niekad gausiai suvažiavo vietos bendruomenių aktyvas iš visos Lietuvos, dalyvavo Aplinkos ministerijos vceministrė Rėda Brandišauskienė, VRM ministro patarėja Dalia Masaitienė, M. Romerio universiteto prof. Saulius Nefas, SADM atstovai. Diskusijoje pasisakiusieji: G. Skaistė, Kauno tarybos narė dr. J. Šiugždinienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, antakalnietis, architektas G. Tiškus, LVBOS prof. pirmininkas R. Navickas, M. Peldavičiūtė, „Gyvas miškas“ vadovė, Žemųjų Šančių pirmininkė V. Gelūnienė - negailėjo kritikos savivaldybėms: tiek derinant Kauno Žemųjų Šančių Nemuno pakrantės kelio, tiek Vilniaus Sapiegų parko atkūrimo, tiek ir Kaštonų alėjos iškirtimo Šiauliuose projektus bendruomenių atstovai pasigedo miestų vadovų noro kalbėtis ir įsiklausyti į gyventojų lūkesčius.

Bendruomenininkų nuomone, Lietuvos savivaldybėse nėra susiformavusių tradicijų, o dažnai – ir nuoširdaus noro kalbėtis ar tinkamai informuoti gyventojus. Nors deklaruojama, kad savivaldybės siekia atsižvelgti į bendruomenių poreikius, realiai situacija yra kitokia: bendruomenės dažnai jaučiasi neišgirstos ir neįtrauktos į planavimo procesus ir projektų rengimą.

"Savivaldybėse bendruomenės išklausomos labai formaliai, dažnai už akių išvadinant tiesiog rėksniais. Nes juk trukdo tiems procesams, kurie yra numatyti, sudėlioti, kuriuos daro teisėtai išrinkta valdžia. Apmaudu, kad mūsų demokratinėje visuomenėje bendruomenės pozicijos reiškimas tampa triukšmu“, – teigė ne vienerius metus savivaldos klausimus analizuojantis Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Nefas.

Apie Aplinkos ministreijos darbus, bendruomenių ir visuomenės informavimo pakeitimus Teritorijų planavimo, Statybos ir Architektūros įstatymuose kalbėjo AM viceministrė R. Brandišauskienė. Nuo 2019 metų atsivėrė "Infostatybos" portalas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS), kuriuose galima rasti informaciją apie leidimus, statybas, vykdytojus. Paruoštas ir pateiktas Vyriausybės svarstymui Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris, tikimasi, stabdys chaotišką miestų plėtrą. Šis įstatymas aktualus ne tik visoms savivaldybėms, bet ir kiekvienam gyventojui, nes nuo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros labai priklauso žmogaus gyvenimo kokybė.

Kultūros paveldo komisijos narė Regina Markevičienė pabrėžė, kad Lietuva, nors ir ratifikavusi Orhuso konvenciją, iki šiol nepriėmė šios konvencijos įgyvendinimo įstatymo. Prie šios konvencijos yra labai svarbios Mastrichto rekomendacijos, kurios vis dar neišverstos į lietuvių kalbą. Jose labai aiškiai išdėstytos bendruomenių ir savivaldos dalyvavimo sprendimų priėmime įvairiose srityse rekomendacijos, nurodymai, vertinimai. Tereikia jas tiesiog taikyti savivaldoje. Tuomet nereikės priiminėti įstatymų pataisų.

Buvusi LVBOS pirmininkė R. Kneizevičienė, dabar Kazlų Rūdos administracijos direktorė, pažymėjo, kad bendruomenės labai pavargę ir nusivylę, trūksta palaikymo, supratimo.

Panemunės bendruomenės centro pirmininkas, buvęs Kauno m. tarybos narys ir ilgametis "Kauno vandenų" direktoriaus pavaduotojas Gediminas Žukauskas taip pat pažymėjo valdžios nesikalbėjimą ir nebendravimą su Panemunės bendruomene, papasakojo apie Vičiūnų vandenvietės apsauginės zonos sumažinimą, kurioje jau numatyti sklypai.

LVBOS pirmininkas prof. Ramūnas Navickas apie bendravimo problemas pripažino: „Kiek mes bedaužytume galvą į vietos valdžios duris, jos neatsidaro. Bet tad ar mes kalti, kad jos neatsidaro? Bendravimas su vietos savivaldybėmis yra didžiulė problema bendruomenių organizacijoms Klausau, kaip Vilniuje sekasi – nėra bendravimo. Apie Kauną – iš viso tyliu: toks oligarchinis modelis, kad tiktai Kinų sienos trūksta, kad būtų tarp Kauno valdžios ir Kauno bendruomenių centrų asociacijos.“

Diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 100 dalyvių, buvo paruošta, papildyta ir priimta rezoliucija raginanti skirtingus valdžios lygmenis pradėti įsiklausyti į bendruomenių reikalavimus. Rezoliucija skirta skirtingiems valdžios lygmenims atstovaujančioms institucijoms: Vyriausybei, Seimui ir savivaldybėms. Joje prašoma skubiai parengti tarptautinės Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų šioje konvencijoje numatytas bendruomenių teises dalyvauti juos liečiančių sprendimų priėmime. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti vietos gyventojų apklausų organizavimą, supaprastinti informacijos pateikimą apie planuojamus infrastruktūros projektus, įtraukti bendruomenes į visus sprendimo priėmimo etapus.

Labai gaila, kad šioje diskusijoje nedalyvavo Lietuvos savivaldybių ir seniūnų asociacijų atstovai, nors kvietimai jiems buvo išsiųsti. Nesulaukta ir deramo Seimo narių dėmesio.

Tačiau LVBOS dėkoja visiems dalyviams ir pasisakiusiems diskusijoje. Diskusijos video įrašas yra čia:
https://www.youtube.com/watch?v=y4DXUaVyNwU

Rezoliucijos projektą gavo visi dalyviai elektroniniu paštu. Jos tekstas yražemiau esančioje nuorodoje.
Tinklapyje bus išspausdintas LVBO sąjungos paruoštas raštas dėl Nr. 18-11446(3) "Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymas" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1394032).

Bendruomenių priima rezoliucija.

Nuotraukų albumas skelbiamas čia.

2019-07-04

Visos naujienos