Seimas po svarstymo pritarė Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektui

Lapkričio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-3623(2), kuriuo tikslinama nevyriausybinės organizacijos sąvoka, numatoma nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo galimybė Juridinių asmenų registre, Nevyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu) sudarymo ir jos veiklos principai, sudaromos sąlygos nevyriausybinių organizacijų instituciniam stiprinimui sukuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą ir numatant reikalingą teisinį reguliavimą nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų užtikrinti.

Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkės Guodos Burokienės, tai labai svarbus, nevyriausybininkų ilgai lauktas projektas.

„Svarbiausia yra tai, kad yra sukuriamas Nevyriausybinių organizacijų fondas, to niekada Lietuvoje nebuvo. Tai leis sustiprinti nevyriausybinį sektorių, išsiaiškinti, kas yra tikra nevyriausybinė organizacija, o kas tik apsimeta, ir patikslinti, kaip turėtų veikti nevyriausybinių organizacijų tarybos“, – Seimo Spaudos biurui sakė komiteto vadovė.

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti nevyriausybinių organizacijų teisę gauti finansavimą ir nustatyti atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Taip pat numatomi pagrindai, kai lėšos nevyriausybinėms organizacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neskiriamos, įtvirtinama informacijos apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą teikimo tvarka.

„Labai džiaugiamės, kad į projektą pavyko įtraukti reikalavimą nurodyti iš kokių šaltinių ir kaip formuojamas nevyriausybinių organizacijų fondas. Tai stiprins nevyriausybines organizacijas, nes papildomai lėšų projektų kofinansavimui iš niekur kitur nebus įmanoma gauti, tik iš to fondo. Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos nedalyvauja daugelyje projektų, kadangi visur reikia prisidėti savo finansiniu indėliu, o nevyriausybinės organizacijos jo neturi“, – sakė VVSK pirmininkė.

Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad Fondo lėšos būtų sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.

G. Burokienės teigimu, tam, kad liktų tik tikros nevyriausybinės organizacijos, patikslintas jų apibrėžimas: „Matom, kad yra tokios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra tikros nevyriausybinės organizacijos, kur įeina ir vyriausybinis sektorius, ir kitos organizacijos, kurios greičiau sakytumėte, kad tai yra verslo organizacijos, bet jos yra užsiregistravusios kaip nevyriausybinės organizacijos.“

Nevyriausybinėmis organizacijomis siūloma laikyti nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomus savanoriškumo pagrindais įsteigtus visuomenės ar jos grupės naudai veikiančius viešuosius juridinius asmenis, kurių tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nebūtų laikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių – juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.

Pasak komiteto pirmininkės, šiuo metu Lietuvoje registruota per 35 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, iš jų tikrai veikia mažiau kaip pusė.

Projektui po svarstymo pritarė 93, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras

2019-11-15

Visos naujienos