Bendruomenių centrų veiklos sociologinis tyrimas
KBCA atstovai R.Navickas, V.Šimkus ir M.Bindokaitė dalyvavo 2012 balandžio 17 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tyrimo apie Lietuvoje veikiančių bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų paplitimą, veiklos pobūdį ir veiklos plėtojimo galimybes pristatyme. Vykdant šį tyrimą buvo ne tik apskaičiuota, kiek tokių organizacijų yra, kokiuose regionuose jų daugiausia, kokioje srityje yra dirbama, bet ir pateiktos rekomendacijos, kaip skatinti šias organizacijas, gerinti jų veiklos kokybę.
Tyrimo metu užfiksuota daugiau kaip 1800 bendruomeninių organizacijų, registruota yra daugiau kaip 1000 religinių bendruomenių ir bendrijų statusą turinčių juridinių asmenų.
Tyrime rekomenduojama palaikyti iniciatyvas stiprinant bendruomeninių organizacijų narių organizacinius ir administracinius gebėjimus, reikalingus teikiant paslaugas bendruomenės nariams, ieškant ir naudojant prieinamų finansavimo šaltinių paramą ir t.t. Siūloma siekti aktyvesnio bendruomenių vaidmens plėtojant socialines paslaugas, vietos verslus. Išnaudojant vietos potencialą, galima būtų dažniau įgyvendinti tęstinius bendruomenių praktinių gebėjimų ugdymo projektus, kurių metu būtų užtikrinama nuolatinė mentorystė ir bendruomenės mokymasis realios veiklos pagrindu.
Be kitų pateikta ir rekomendacija, kad galėtų būti supaprastinti nacionalinių, savivaldos, įvairių fondų paramos programų, administravimo reikalavimai. Tai suteiktų galimybę daugiau bendruomeninių organizacijų, ypač neturinčių didelių žmogiškųjų išteklių, dalyvauti projektuose, gauti finansavimą.
Daugiausia bendruomeninių organizacijų kaimiškose vietovėse. Išsiskiria Panevėžio ir Alytaus apskritys, daugumoje šių apskričių savivaldybių 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 13 bendruomeninių organizacijų. O štai didžiųjų miestų savivaldybėse mažiausias bendruomeninių organizacijų tankis: ne daugiau kaip keturios 10 tūkst. gyventojų, o neretai net nesiekia vienos bendruomeninės organizacijos 20 tūkst. gyventojų (Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybės).
Patalpomis geriau apsirūpinusios kaimo bendruomenės – jas turi virš 80 proc., o iš miesto bendruomeninių organizacijų patalpas turi apie pusę.
Daugiausia organizacijos užsiima įvairių renginių ir švenčių organizavimu (76,7 proc.), gyvenamosios aplinkos tvarkymu (66,7 proc.). Socialinių paslaugų, pagalbos bendruomenės nariams teikimą kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų nurodo 25,7 proc. bendruomeninių organizacijų, populiariausios paslaugos – maisto, reikalingų prekių pristatymas į namus ir pagalbos buityje, higienos paslaugos (10,3 proc. visų bendruomeninių organizacijų).
Bendruomeninės organizacijos įvardina įvairias priežastis, kodėl socialinių paslaugų teikimas dažnai nėra prioritetinė bendruomeninių organizacijų veikla: finansavimas (78,7 proc. bendruomeninių organizacijų), papildomų patalpų poreikis (36,0 proc. bendruomeninių organizacijų). Svarbi priežastis ir asmenų, turinčių reikiamas kompetencijas bei žinias, trūkumas (31,7 proc.).
Tyrime siūloma kreipti daugiau dėmesio į tokių socialinių paslaugų teikimą, kurios nereikalautų itin specifinių profesinių žinių, paslaugos gavėjai nebūtų itin probleminė grupė ir pan. Be to, valstybinės institucijos turėtų išnagrinėti galimybes liberalizuoti didesnio spektro viešųjų socialinių paslaugų teikimą, sudaryti sąlygas dėl viešųjų lėšų konkuruoti ir bendruomeninėms organizacijoms ar kitoms vietos institucijoms. Tokiu būdu dalis savivaldybių funkcijų (ne tik socialinės apsaugos, bet ir kultūros, neformaliojo švietimo ir pan. srityse) galėtų būti atliekamos pasitelkiant ir bendruomenines organizacijas.
Bendruomeninių organizacijų ir bendruomeninių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, vykdytojas UAB BGI Consulting.
2012-04-18
Visos naujienos