Bendruomenių susitikimas KBCA dėl Kauno krantinių tvarkymo projekto
2022 m. spalio 6 d. Kauno savivaldybės atstovai kartu su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku, veidmainiškai pažadėjo pakviesti Šančių bendruomenę į Nemuno pakrantės bei visos Šančių rajono teritorijos vizijų dirbtuves, tačiau savo pažado taip ir netesėjo. Viešai deklaravusi apie ketinimą į planavimo procesus įtraukti visuomenę, savivaldybė elgiasi priešingai: tyliai ir niekam nesakant, balandžio pabaigoje kartu su Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba ėmėsi įgyvendinti projektą „Kauno krantinių atgimimas“ ir į planavimo procesą NEPAKVIETĖ NĖ VIENO SUINTERESUOTO KAUNO GYVENTOJO.
Ironiška, nes projekto tikslas - parengti Kauno upių krantinių viziją, STIPRINANT VIETOS CHARAKTERIUS IR IDENTITETĄ.
Apie tai liepos 27 d. kalbėjo susitikę Kauno bendruomenių centrų asociacijos būstinėje Kauno Žemųjų Šančių, Marvelės, Kauno Vičiūnų, Petrašiūnų ir Aleksoto bendruomenės centrų atstovai ir seniūnaičiai. Jie išreiškė savo susirūpinimą dėl vykstančių Kaune projektų ir darbų ne tik Žemųjų Šančių, bet ir Marvelės bei Vičiūnų teritorijose, apie nederinamus ir neviešinamus Kauno m. savivaldybės sklypų pertvarkymus, statybas, jų neviešinant ir neįtraukiant į projektinį procesą vietos bendruomenes. Tokiu būdu, Kaune yra pažeidžiama visuomenės teisė į miestą, į jų poreikių ir vizijų norus, nepaisoma Orhuso konvencijos principų, kad miesto planavimas yra vykdomas neskaidriai ir nedemokratiškai, pažeidžiamas darnus miesto vystymas.
Pagrindinis projekto rengėjas yra VILNIUS TECH Urbanistinės analizės laboratorija. Kauno m. savivaldybė projektui vykdyti pakvietė (?) Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektes, kurios kartu su studentias vykdys projektą trimis etapais. I etapas – analitinis tyrimas, kurio metu inventorizuojama Kauno upių krantinių būklė ir inžineriniai statiniai, įvertinami įgyvendinti ir planuojami projektai, atliekama Kauno miesto upių slėnių ir krantinių urbanistinė architektūrinė analizė ir įvertinamas nagrinėjamų teritorijų vystymo potencialas. Šio etapo metu nustatomas urbanistinis krantinių kodas bei jų formavimo principai. II etapas – kūrybinės dirbtuvės, kurių metu atliekamas meninis eksperimentas tam, kad vadovaujantis I etapo rezultatais būtų sugeneruotos urbanistinių scenarijų alternatyvos. III etapas – analitinio tyrimo ir kūrybinių dirbtuvių rezultatų apibendrinimas ir urbanistinių scenarijų išgryninimas. Projekto rezultatai galės pasitarnauti Kauno krantinių sutvarkymo specialiojo plano parengimui.
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė E. Vanagaitė ir V. Gelūnienė ypač apgailestavo, kad savivaldybės klerkai net nekvietė bendruomenės atstovų, kurių Šančių vizijos projektas "Genius Loci" laimėjo Europos Bauhaus premiją 2023 metais, o jų kartu su KTU sukurta vizija ir žemėlapiai yra unikalūs Lietuvoje. Marvelės seniūnaitė A. Zaborskaitė pasidalino patirtimi dėl Marvelės bendruomenės nuogąstavimų ir savivaldybės planų statant naują Kėdainių tiltą, kai netenkama gyventojų priėjimo prie Neris, Vičiūnų bendruomenės atstovai papasakojo apie Matjošaičių neskaidrias veiklas Vičiūnuose, planus statyti pakrantėje daugiabučius ir teismą dėl sklypų. Pasidalinta nuomonėmis, kad į tokius svarstymus reikia įtraukti ir kitas miesto bendruomenes, nes kalbama, ko gero ne tik apie Nemuno krantinių tvarkymą, bet ir Neries.
Susitikimo atstovai nutarė paruošti bendrą Kano bendruomenių centrų asociacijos ir bendruomenių organiacijų bei seniūnaičių kreipimąsi miesto savivaldybei ir atitinkamoms valstybės institucijoms dėl šio projekto ir pareikalauti, kad projektavimo etapuose dalyvautų vietos bendruomenių atstovai.
Apie Kauno m. savivaldybės projektą skelbiama trumpa žinute čia: https://www.laskaunas.lt/nauji.../kauno-krantiniu-atgimimas/.
2023-07-29
Visos naujienos