PROJEKTAS

Parengė Kęstutis Čilinskas pagal autorinę sutartį su viešąją įstaiga “Transparency International”, vykdant  JAV Ambasados projektą “Skaidrumas savivaldos decentralizacijos procese”

Savivaldybės politikų ir tarnautojų elgesio kodeksas

1 straipsnis. Savivaldybės politikų ir tarnautojų elgesio kodekso teisinė prigimtis ir  paskirtis

1. Savivaldybės politikų ir tarnautojų elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) sukurtas visuomenės iniciatyva, įgyvendinant konstitucinę gyventojų teisę dalyvauti vietos savivaldoje tiek per išrinktus savivaldybių tarybų narius, tiek tiesiogiai.

2. Kodeksas patvirtinamas kiekvienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. 

3. Kodeksu siekiama užtikrinti, kad savivaldybių politikai ir tarnautojai elgtųsi,  tarnautų žmonėms bei vykdytų viešąjį administravimą  pagal  Europos Sąjungos teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kodeksu  taip pat siekiama  įgyvendinti viešąjį interesą, kad vietos savivaldoje būtų stabdoma korupcija ir piktnaudžiavimas valdžios galiomis.

2. Kodeksas nustato reikalavimus patikimam ir sąžiningam savivaldybių politikų ir tarnautojų elgesiui, šių reikalavimų vykdymo priežiūrą ir pasekmes reikalavimus pažeidus.

2 straipsnis. Kodekso taikymas ir santykis su kitais teisės aktais

1. Kodekso nuostatomis nepakeičiama savivaldybės politikų ir tarnautojų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo  Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų įstatymų  nuostatų.

2. Už tarnybinės etikos pažeidimus, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, korupciją, viešų ir privačių  interesų valstybės tarnyboje konflikto sukėlimą ir kitus pažeidimus savivaldybės politikai ir tarnautojai atsako pagal   Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo  Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų įstatymų  nuostatas

                      3. Šio Kodekso nustatytų  reikalavimų laikymasis   užtikrinamas ne sankcijomis, o bendruomenės nuomonės svarba ir jos moraliniu autoritetu. Savivaldybės politikai ir tarnautojai savivaldybių tarybų nustatyta tvarka patvirtina prievolę laikytis šio Kodekso reikalavimų ir eidami savo pareigas savivaldybės institucijose ir įstaigose, o taip pat veikdami už savivaldybės institucijų ribų, turi laikytis šio Kodekso.

4. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius, savivaldybės merus, savivaldybės mero pavaduotojus, o taip pat kandidatų į savivaldybių institucijų ir įstaigų karjeros valstybės tarnautojus, asmeninio ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, įstaigų vadovus tinkamumas pareigoms vertinamas, be kitų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, ar kandidato elgesys gali būti pripažintas tinkamu pagal šį Kodeksą. 

3 straipsnis. Sąvokų apimtis šiame Kodekse

1. Savivaldybės politikai – politikai, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

                      2. Savivaldybės tarnautojai - savivaldybės institucijų ir įstaigų karjeros valstybės tarnautojai, asmeninio ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai,  pakaitiniai  valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybės įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės biudžetų bei fondų ir turintys administravimo įgaliojimus

                      3. Asmenys - bet kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, individualios įmonės ir kiti teisės subjektai, kurių atžvilgiu veikia savivaldybės politikai ir tarnautojai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas bei įstaigas, teismus ir teisėsaugos institucijas. 

4. Susiję asmenys- savivaldybės politiko ar tarnautojo sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai ir kiti  asmenys, kuriuos su savivaldybės politiku ar tarnautoju akivaizdžiai sieja bendri turtiniai, giminystės ar svainystės ryšiai.

                      5. Susiję ūkio subjektai - bendrovės, individualios įmonės, kitos įmonės, viešosios įstaigos, jungtinės veiklos subjektai bei kitos organizacijos, kurių dalyviais yra savivaldybės politikai, tarnautojai ar su jais susiję asmenys ir kuriose savivaldybės politikai, tarnautojai ar su jais susiję asmenys akivaizdžiai turi galimybę realizuoti  finansinį (turtinį) interesą.

4 straipsnis. Savivaldybės etikos komisija

1. Savivaldybės etikos komisija nagrinėja, ar savivaldybės politikai ir tarnautojai nepažeidžia šio Kodekso reikalavimų ir, įvertinusi jai pateiktus faktus, savo išvadoje  išreiškia etinę poziciją, nustatydama, ar savivaldybės politiku bei tarnautoju galima pasitikėti.

2. Savivaldybės etikos komisijos nuostatus ir sudėtį, laikantis šio straipsnio ir reikalavimų, tvirtina  savivaldybės taryba.

3. Įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 p. ir 16 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, siekiant, kad savivaldybės etikos komisija būtų objektyvi ir nepolitizuota, ji tvirtinama iš savivaldybės bendruomenės atstovų, ne savivaldybės politikų ir tarnautojų, tokios sudėties:

1) vienas savivaldybės mero su savivaldybės tarybos pritarimu iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas atstovas;

2) vienas Vyriausybės skiriamo pareigūno – Vyriausybės atstovo iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas  atstovas;

3) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių verslo organizacijų ar respublikinių verslo organizacijų filialų, skyrių  iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas atstovas;

4) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių ūkininkų organizacijų, jei tokių nėra - Žemės ūkio rūmų iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas  atstovas;

5) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių medikų nevyriausybinių ir profesinių organizacijų, o jei tokių nėra - Lietuvos gydytojų sąjungos  -  iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas  atstovas;

6) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių švietimo ir mokslo  nevyriausybinių ir profesinių organizacijų atstovas. Jei savivaldybėje yra prielaidos, siūlomi du atstovai: vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių švietimo nevyriausybinių ir profesinių organizacijų ar respublikinių organizacijų filialų, skyrių atstovas  ir  vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių  mokslo įstaigų atstovas;  

7) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių teisininkų nebiudžetinių organizacijų ar respublikinių organizacijų filialų, skyrių, o jei jų nėra - Teisininkų draugijos  iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas atstovas;

8) vienas bendras savivaldybės teritorijoje veikiančių žurnalistų nevyriausybinių ir profesinių organizacijų ar respublikinių organizacijų filialų, skyrių  iš savivaldybės bendruomenės pasiūlytas atstovas.

4. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į savivaldybėje susiklosčiusią padėtį, gali nutarti, kad etikos komisijos narį gali siūlyti dar ir kitų socialinių grupių nevyriausybinės organizacijos.

5. Savivaldybės etikos komisijos nariais gali būti siūlomi ir tvirtinami tik nesusikompromitavę asmenys. Jei savivaldybės tarybai kyla faktais pagrįstos abejonės, kad į komisijos sudėtį siūlomas asmuo neturi gyventojų pasitikėjimo, yra nesąžiningas ar žemos moralės, taryba atideda kandidatūros tvirtinimą ir pasiūlo ją pateikusiems asmenims teikti kitą kandidatūrą.

6. Savivaldybės etikos komisijos pirmininką ir pavaduotoją, susirinkusi į pirmą posėdį, renka komisija.

7. Savivaldybės administracijos direktorius užtiktina technines ir organizacines  sąlygas veikti savivaldybės etikos komisijai.

8. Kaip savivaldybės taryboje sprendžiant savivaldybės etikos komisijos sudarymo ir veiklos užtikrinimo klausimą laikomasi šio straipsnio reikalavimų, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsniu, prižiūri Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

5 straipsnis. Tinkamas savivaldybės politiko ar tarnautojo elgesys su asmenimis

                      1. Kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas savivaldybės institucijoje,  prieš atliekant veiksmus ar priimant sprendimus jo atžvilgiu. Asmuo turi teisę susipažinti ir su juo susijusiais dokumentais (bylomis), išskyrus tik tuos duomenis, kurie pagal įstatymą negali būti pateikiami, nes pažeistų kitų asmenų įstatymų ginamas teises. Tokiu išimtiniu atveju Savivaldybės institucijos atstovas turi pateikti teisiškai motyvuotą atsisakymą.   

2. Savivaldybės politikai ir tarnautojai privalo  motyvuoti individualius viešo administravimo aktus bei kitus asmenų atžvilgiu atliekamus veiksmus nurodydami, kokiais Europos Sąjungos, Lietuvos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais pagrįstas elgesys su asmeniu. Jei tokio motyvavimo nėra, laikoma, kad  aktas yra neteisėtas. Kiekvienu atveju turi būti detaliai nurodyta akto, veiksmo  apskundimo tvarka ir terminai. 

3. Savivaldybės politikai ir tarnautojai gerbia asmenis, jų teises ir laisves,  tarnauja jiems mandagiai, geranoriškai ir pakančiai, nepaisant asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties. Savivaldybės politikai ir tarnautojai išklauso asmenis ir imasi visų teisėtų priemonių jiems padėti. 

4. Savivaldybės politikai ir tarnautojai laikosi principo, kad jiems galima daryti tik tai, kas leidžiama įstatymu, o asmenims leidžiama tai, kad neuždrausta įstatymu. 

5. Savivaldybės politikai ir tarnautojai veikia sąžiningai ir teisėtai, neturėdami išankstinio nusistatymo, nedemonstruodami savo simpatijų ar antipatijų, išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

6. Savivaldybės politikai ir tarnautojai, svarstydami ir priimdami sprendimus, savivaldybės institucijų sandorius ir kitoje veikloje turi elgtis taip, kad nebūtų įtarimo, jog teikia tesės aktais nepagrįstą pirmenybę vieniems asmenims, ignoruoja ar diskriminuoja kitus asmenis arba jų grupes. 

            6 straipsnis. Tarnavimas bendruomenės interesams

1. Savivaldybės politikai ir tarnautojai turi veikti ir priimti sprendimus, laikydamiesi įstatymų ir vadovaudamiesi tik bendruomenės bei kitais viešaisiais interesais.

                      2. Kai, vykdydami savo pareigas,  savivaldybės politikai ir tarnautojai  susiduria su skirtingais atskirų rinkėjų, verslininkų, politinių partijų ir kitais grupiniais ar privačiais interesais, tų interesų konfliktą su viešuoju interesu jie turi spręsti bendruomenės ir kitų viešųjų interesų naudai. Laikoma, kad buvo pažeisti bendruomenės interesai, jei, esant minėtiems grupiniams ir privatiems interesams, bendruomenei reikšmingi sprendimai buvo priimti nepasitelkus bendruomenės atstovų, specialistų ir  nepriklausomų ekspertų.

3. Svarstant ir priimant teisės bei viešojo administravimo aktus, tvirtinant sutartis ir kitoje su bendruomenės interesais susijusioje veikloje savivaldybių politikai ir tarnautojai turi veikti  ir priimti sprendimus, pasitelkdami bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, jei reikia - specialistus ir ekspertus. Laikoma, kad buvo pažeisti bendruomenės interesai, jei bendruomenei reikšmingi sprendimai buvo priimti neatsižvelgus į bendruomenės ir nepriklausomų ekspertų nuomonę.

7 straipsnis.  Korupcijos, piktnaudžiavimo pareigomis ir interesų konflikto vengimas

1. Savivaldybės politikai ir tarnautojai savo įgaliojimų ir įtakos neturi teisės naudoti tam, kad, prisidengdami bendruomenės interesu, gautų tiesioginę ar netiesioginę finansinę ar kitą turtinę naudą patys ar tą naudą gautų susiję asmenys arba susiję ūkio subjektai. Šio reikalavimo pažeidimu laikomas ir toks veikimas, kai ta nauda gaunama ne vien tiesioginiais paties  savivaldybių politiko ar tarnautojo sprendimais, bet ir pasinaudojant įtaka kitiems  politikams ar tarnautojams.

2. Nė vienas asmuo neturi teisės siūlyti ar duoti pinigų arba kitokią finansinę ar turtinę naudą savivaldybės politikui ar tarnautojui dėl jo pareigų bei įtakos, siekdamas paveikti savivaldybių politiko ar tarnautojo veiksmus, sprendimus ar susilaikymą nuo jų, tiesiogiai ar netiesiogiai arba  per kitus asmenis ar per susijusį ūkio subjektą.

3. Nė vienas asmuo negali tiesiogiai ar netiesiogiai pats arba  per susijusius asmenis, ūkio subjektą ar kitus asmenis kaip atsilyginimą savivaldybės politikui ar tarnautojui, siūlyti ar duoti pinigų ar kitokią finansinę ar turtinę naudą po to, kai  savivaldybės politikas ar tarnautojas padarė veiksmus, sprendimus ar susilaikė nuo jų.

4. Savivaldybės politikai ir tarnautojai turi vengti korupcijos ir užslėpta forma, todėl jie ir su jais susiję asmenys negali  iš jokio asmens, išskyrus atlygį už įstatymų leidžiamą veiklą, priimti arba  pažadėti priimti pinigus, nemokamas arba pusiau nemokamas transporto, turizmo  ar kitokias paslaugas arba kitokią naudą nei  tiesiogiai, nei netiesiogiai per kitą asmenį, nei per susijusį ūkio subjektą.

5. Savivaldybės politikai ir tarnautojai, jų pagalbos prašantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims tiesiogiai ar per kitus asmenis negali aiškiai arba sprendimų ir atsakymų vilkinimu, dviprasmiškais aiškinimais apie  beveik neįveikiamas kliūtis, nusiskundimais dėl savo ar susijusių asmenų  sunkios materialinės padėties ir kita paslėpta forma duoti suprasti, jog savivaldybės politikas ar tarnautojas savo pareigų atlikimą ar neatlikimą sieja su pinigų ar kitokios naudos gavimu tiesiogiai ar  netiesiogiai per kitą asmenį arba  per susijusį ūkio subjektą.

6. Savivaldybės politikų ir tarnautojų ryšium su jų pareigomis gauta informacija, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka saugoma paslaptis, yra visai bendruomenei prieinama vertybė. Savivaldybės politikas ar tarnautojas negali, pasirinktinai tik kai kuriems  asmenims ją perduoti ar kitaip nesąžiningai naudoti tokią informaciją, kad iš to naudą tiesiogiai ar netiesiogiai  per susijusius asmenis ar ūkio subjektus gautų jis pats, jo palankumo paprašę asmenys arba su juo susijusios politinės partijos atstovai.

7. Viešųjų pirkimų, konkursų ir panašiais atvejais, kai informacijos atskleidimas gali suteikti pranašumą,  savivaldybės politikas ar tarnautojas negali  informaciją atskleisti taip, kad būtų pažeistas teisingumas ir viešas interesas, o iš to naudą tiesiogiai ar netiesiogiai  per susijusius asmenis ar ūkio subjektus gautų jis pats, jo palankumo paprašę asmenys arba su juo susijusios politinės partijos atstovai.

8. Savivaldybės politikas ar tarnautojas, tarnybinėje veikloje susipažinęs su informacija, kuri pagal įstatymą negali būti atskleista ir platinama, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi tos informacijos naudoti savo arba susijusių asmenų ar ūkio subjektų naudai arba kitų asmenų neteisėtiems interesams. Šio draudimo savivaldybės politikas ar tarnautojas turi laikytis ir  vienerius metus po to, kai jis nustojo eiti pareigas savivaldybėje. 

9. Savivaldybės politikui ar tarnautojui draudžiama savo įtaką ar balsavimo (susilaikymo nuo balsavimo) teisę arba sprendimo (susilaikymo nuo sprendimo) teisę sprendžiant jo įtakoje esančius klausimus, tiesiogiai ar per kitus asmenis panaudoti arba pažadėti panaudoti mainais į tai, kad kitas savivaldybių politikas, tarnautojas ar bet kuris kitas asmuo savo įtaka, sprendimo teise, veiksmais ar jų nebuvimu suteiks politinę, finansinę ar kitokią paramą, įskaitant įvaizdžio kūrimą, kitą pagalbą rinkimuose  savivaldybės politikui, tarnautojui, o taip pat jo tiesiogiai ar netiesiogiai nurodytam asmeniui arba politinei partijai.  

10. Savivaldybės politikas ar tarnautojas tiesiogiai ar netiesiogiai  per susijusius asmenis ar ūkio subjektus negali sudaryti jam tiesiogiai ar netiesiogiai naudingo  sandorio, kurio kita šalis tiesiogiai arba netiesiogiai yra savivaldybė, jos institucijos, įstaigos ir įmonės arba kiti asmenys, disponuojantys savivaldybės lėšomis ar turtu arba savivaldybės turtinėmis teisėmis. Savivaldybės politikas ar tarnautojas gali sudaryti tokį sandorį, jei iš anksto apie jį informavo savivaldybės etikos komisiją, o ši, įsitikinusi, kad nėra piktnaudžiavimo, korupcijos ar interesų konflikto galimybės, davė sutikimą.

11. Tarp einančiojo pareigas savivaldybės politiko ar tarnautojo ir tarp asmens, nustojusio eiti savivaldybės politiko ar tarnautojo pareigas (išskyrus atvejus, kai jie dėl pareigų pobūdžio visiškai tarpusavyje nebendravo bei nebuvo susiję pavaldumo ar kitais santykiais) vienerius metus po nustojimo eiti pareigas negali būti formalių ar neformalių susitikimų, pokalbių, bendrų išvykų, susirašinėjimų bei kitokių tiesioginių ar netiesioginių derybų, kuriose būtų aptarinėjami su savivaldybės įstaigomis ar įmonėmis susiję esami ar galimi sandoriai, sprendimai, politikų ar tarnautojų veiksmai, reikšmingi asmeniui, nustojusiam eiti savivaldybės politiko ar tarnautojo pareigas, arba su juo susijusiems asmenims, verslo subjektams arba jo formaliai ar neformaliai atstovaujamam bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus valstybės įstaigas. Tačiau savivaldybės politikas ar tarnautojas, kai tai reikalinga savivaldybės interesais teisės aktų nustatyta tvarka, gali dalyvauti derybose su buvusiu savivaldybės politiku ar tarnautoju ir anksčiau, nei šiam sueis vieneri metai po nustojimo eiti pareigas, jei iš anksto apie tai informavo savivaldybės etikos komisiją, o ši, įsitikinusi, kad nėra piktnaudžiavimo, korupcijos ar interesų konflikto galimybės, davė sutikimą.

12. Savivaldybės politikai ir tarnautojai savivaldybės  turto, lėšų  nei tiesiogiai, nei prisidengdami tarnybine veikla bei savivaldybės interesais negali naudoti savo arba susijusių asmenų ar subjektų naudai.

13. Susidūrę su piktnaudžiavimu pareigomis, kyšininkavimu bei kitais korupcijos faktais, savivaldybės politikai ir tarnautojai negali elgtis taip, jog būtų akivaizdu, jo jie  tiesiogiai ar netiesiogiai toleruoja ar net skatina piktnaudžiavimą, kyšininkavimą bei kitas korupcijos apraiškas. Laikoma, kad savivaldybės politikai ir tarnautojai pažeidžia šį Kodeksą ir savo neveikimu skatina piktnaudžiavimus ir korupciją, jei nustatyta tvarka nepraneša apie faktus, kurie sąžiningo asmens požiūriu gali sukelti  pagrįstus įtarimus piktnaudžiavimu, kyšininkavimu bei korupcija.   

8 straipsnis. Veiklos skaidrumas

                      1. Savivaldybės politikas ar tarnautojas privalo elgtis taip, jog bendruomenei  nekiltų įtarimų, jog jis atlieka veiksmus ir priima sprendimus, siekdamas nuslėpti juos ar tikruosius jų motyvus. Bendruomenės nariams turi būti sudaromos sąlygos stebėti, tirti ir vertinti  savivaldybės politikų ar tarnautojų kalbas, veiksmus bei sprendimus. Savivaldybės politikas ar tarnautojas turi būti pasirengęs paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus.

            2. Esant pakankamai motyvuotoms abejonėms, kad svarstomos sutarties, sprendimo, teisės akto projektas turi korupcinį motyvą arba sudaro prielaidas ar sąlygas korupcijai arba interesų konfliktui, savivaldybės politikas ar tarnautojas turi nustatyta tvarka siūlyti ar reikalauti, kad būtų atliktas tokio projekto tyrimas to konflikto ar korupcijos požiūriu.

3. Savivaldybės politikas ar tarnautojas, prieš priimdamas sprendimą dėl bendruomenei reikšmingų projektų, turi įsitikinti, kad bendruomenė buvo supažindinta su sprendimo (sandorio ir t.t.) esme ir jos atstovams buvo suteikta galimybė pasakyti savo nuomonę. Laikoma, jog šis Kodeksas buvo pažeistas, jei bendruomenei reikšmingas projektas buvo priimtas, tinkamai apie jį neinformavus bendruomenės ir neišklausius jos atstovų nuomonės.

9 straipsnis. Pasitikėjimo išsaugojimas

1. Savivaldybės politikai ir tarnautojai turi elgtis taip, kad sąžiningo žmogaus požiūriu jų veikla būtų galima pasitikėti ir negalima būtų įtarti, jog jie nusižengia šio Kodekso bei kitų teisės aktų reikalavimams. 

2. Savivaldybės politikas ar tarnautojas negali būti laikomas patikimu, jei jis, nors nenusižengia pats, toleruoja kolegų, kitų valdžios institucijų tarnautojų ir pareigūnų neetišką elgesį ar neteisėtus veiksmus ir nedelsiant nesiima priemonių jiems nutraukti. Jis turi saugoti nepriekaištingą savo ir savivaldybės institucijų bei įstaigų reputaciją ne slėpdamas pažeidimus, o aktyviais veiksmais juos šalindamas.

                      3. Savivaldybės politikas ar tarnautojas negali būti laikomas patikimu, jei jis vengia pripažinti klaidas ar nusižengimus ir už juos atsakyti - nesvarbu, ar tai susiję, ar nesusiję su kolegialiu sprendimu.   

4. Savivaldybės politikas ar tarnautojas negali būti laikomas patikimu, jei viešojo intereso požiūriu abejotiną sprendimą priėmė ar kitokį veiksmą atliko, pažeisdamas teisės aktus arba  viršydamas teisės aktų suteiktus įgaliojimus. 

5. Savivaldybės politikas ar tarnautojas negali būti laikomas patikimu, jei, siekdamas išsaugoti ar pasiekti sau naudingą pareigybę ar kitą sau naudingą poziciją  savivaldybėje ar politikoje, ar siekdamas sau palankių rinkimų rezultatų arba  padėdamas to paties pasiekti savo partijos kolegoms, jis imasi šio Kodekso  bei kitų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių arba su viešuoju interesu nesuderinamų priemonių.   

6. Laikoma, jog savivaldybės politikas ar tarnautojas prarado bendruomenės pasitikėjimą, kai, nors ir nesant pagrindo kilti baudžiamajai ar administracinei atsakomybei, yra pakankamai faktų, rodančių, kad  jis negali atsispirti korupcijai, piktnaudžiavimui pareigomis ar viešų ir privačių interesų konfliktams. 

                      7. Išvadą apie tai, ar savivaldybės politikas arba tarnautojas prarado bendruomenės pasitikėjimą, daro savivaldybės etikos komisija. Ji turi įvertinti ne tik savivaldybės politiko ar tarnautojo nesąžiningumą rodančius faktus, bet ir galimybę, kad pasitikėjimą savivaldybės politiku ar tarnautoju norima pakirsti tyčia, politinės kovos,  keršto ar kitais žemais motyvais.

10 straipsnis. Savivaldybės politikų ir tarnautojų elgesio pagal šį Kodeksą kontrolė

1. Jei savivaldybės bendruomenės nariams, savivaldybės teritorijoje veikiantiems verslo, ūkininkavimo, kultūros, švietimo, žiniasklaidos, medikų, teisininkų ir kitų profesinių ar socialinių grupių atstovams, o taip pat savivaldybės tarybos nariams, kitiems politikams, savivaldybės etikos komisijos nariams, valstybės ir savivaldybės tarnautojams, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, teisėsaugos ar kitoms institucijoms iškyla abejonės, kad savivaldybės politikas ar tarnautojas atliko veiksmus, dėl kurių jis gali prarasti bendruomenės pasitikėjimą, šie asmenys gali kreiptis į  savivaldybės etikos komisiją, kad ši apsvarstytų  savivaldybės politiko ar tarnautojo elgesį.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kreipimųsi, savivaldybės etikos komisija nagrinėja savivaldybės politikų ir tarnautojų prašymus pagal Kodekso 7 straipsnio 10 ir 11 dalis dėl sutikimo sudaryti sandorį ar dalyvauti derybose ir kitais panašiais atvejais.

3.  Savivaldybės etikos komisija jos kompetencijai priskirtais klausimais priima sprendimus-išvadas. Prireikus, papildomai, jei nustatomos dėmesio vertos aplinkybės,  komisija gali priimti sprendimus dėl kreipimosi į valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas ir pareigūnus.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais savivaldybės etikos komisija, nurodžiusi motyvus, gali  priimti tokias išvadas:

1) pripažinti, kad savivaldybės politikas ar tarnautojas atliko veiksmus, kuriais pažeidė šio Kodekso kurių nors straipsnių kurios nors dalies reikalavimus ir dėl to laikomas nepatikimu savivaldybės politiku ar tarnautoju;