Kauno bendruomenių centrų asociacija

Kauno miesto bendruomenių centrų plėtros 2014-2020 metų strategija

KAUNO MIESTO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ PLĖTROS 2014-2020 METŲ STRATEGIJA

I.      BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Kauno bendruomenių centrų plėtros 2014-2020 metų strategija atspindi Kauno vietos bendruomenių organizacijų siekius ir nusako plėtros strategines kryptis, tikslus ir veiklos priemones, kurių įgyvendinimas padės pasiekti svarbiausią tikslą – sukurti tvirtą pilietinę bendruomenę Kaune. 

 2. Kauno bendruomenių centrų plėtros 2014-2020 metų strategija yra grindžiama Nacionalinės pažangos programos prioriteto - sumanios visuomenės tikslais ir uždaviniais, Europos Sąjungos direktyvomis apie aktyvios pilietinės bendruomenės formavimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos vienu iš instrumentų – Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros programa, Vietos bendruomenių savivaldos programa, SADM‘o patvirtinta bendruomenių organizacijų socialinės plėtros 2014-2016 m. programa, Kauno miesto strateginio ir bendrojo plano dokumentais, Kauno m. Tarybos sprendimais bendruomenių klausimais, Kauno bendruomenių centrų plėtros 2006-2013 metų strategijos pasiektais rezultatais, Kauno bendruomenių centrų įdirbiu planuojant veiklos perspektyvas.

 3. Siekiant įgyvendinti Kauno bendruomenių centrų plėtros 2014-2020 metų strategiją, bus telkiamos Kauno bendruomenių centrų, kitų nevyriausybinių organizacijų, Kauno savivaldybės Tarybos bei administracijos, Universitetų ir kitų mokymo įstaigų, verslo organizacijų pastangos, konsultuojamasi su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, LRS bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentine grupe, savivaldos bei bendruomenių plėtrą kuruojančiomis Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.

 II.   APLINKOS ANALIZĖ

 POLITINIAI VEIKSNIAI

 4.  Lietuvos Respublikos įstatymai vis dar nėra gerai pritaikyti vietos bendruomenių organizacijų veiklai. Bendruomenių centrai veikia vadovaudamiesi Vietos savivaldos, Asociacijų ir kitais įstatymais. NVO įstatymo projektas vis dar svarstomas LR Seimo komitetuose, vyksta aktyvios diskusijos dėl bendruomenių įstatymo tikslingumo, nėra pakankamai aiškiai teisiškai apibrėžta,  kokie bendruomenių centrų santykiai su seniūnaičiais, kokie turėtų būti vietos valdžios ir bendruomenių centrų santykiai. Kauno miesto savivaldybės taryba bei administracija iš esmės supranta pilietinės bendruomenės kūrimo svarbą, remia bendruomenių centrų plėtrą: yra bendruomenių centrų veiklą kuruojantis Kauno m. tarybos savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komitetas, Kauno savivaldybės administracijos bendruomenių organizacijų veiklos koordinatorius, vykdoma 2009 m. pasirašyta Kauno miesto savivaldybės ir bendruomenių centrų bendradarbiavimo sutartis, remiami Kauno bendruomenių centrų projektai, įkurta ir veikia bendruomenių namų plėtros darbo grupė, ieškoma patalpų bendruomenių centrų veiklai. Iš kitos pusės, dažnai jaučiamas valdžios noras kontroliuoti bendruomenių centrų veiklą, daryti jiems savo įtaką. Bendruomenių centrų kūrimasis Kaune įgauna pagreitį, atsirandant naujoms bendruomenių centrų veiklos rėmimo formoms (vietos bendruomenių savivaldos programa, SADM‘o patvirtinta bendruomenių organizacijų socialinės plėtros 2011-2013 m. programa), tačiau bendruomenių lyderiams norėtųsi, kad santykiai tarp valdžios institucijų, ypač seniūnų, bendruomenių atstovų - seniūnaičių ir bendruomenių centrų būtų iš esmės geresni, remtųsi geros partnerystės principais, kad stiprėtų vienas pagrindinių vietos savivaldos elementų - seniūnijos.

 EKONOMINIAI VEIKSNIAI

   5.  Lietuvos finansinė ekonominė padėtis pastaraisiais metais dramatiškai keitėsi: ekonomikos pakilimą keitė 2009-2010 m. dramatinė krizė bei sunkus ir skausmingas kopimas iš jos. Šiuo metu Lietuvos makroekonominių rodiklių dinamika yra palanki, jos teigiami pokyčiai (BVP augimas) yra vieni geriausių Europos Sąjungoje, tačiau eilinis Lietuvos pilietis savo asmeniniame gyvenime kol kas šių teigiamų poslinkių dar nejaučia. Mažesni nė Latvijos ar Estijos piliečių atlyginimai, europinės kainos, įdomaus laisvalaikio praleidimo galimybių stoka motyvuoja didelę dalį bendruomenės, ypač jaunimą bei specialistus, dirbančius su aukštosiomis technologijomis (medikus, mokslininkus), vykti  gyventi ir dirbti į stipriau išvystytas Europos Sąjungos šalis. Dirbantieji dar negali skirti pakankamai lėšų savo laisvalaikiui, mažos pensininkų ir invalidų  pensijos ir pašalpos asmenis pasmerkia skurdui – visos šios aplinkybės nesudaro sąlygų harmoningai vystytis pilietinei bendruomenei.

 SOCIALINIAI VEIKSNIAI

   6. Vyriausybė ir savivaldybės skiria nepakankamą dėmesį sociokultūrinėms bendruomenės problemoms spręsti. Valstybės socialinė parama nukreipta tiems socialiai atskirtiems visuomenės sluoksniams, kurie negali ar nenori savimi pasirūpinti, tuo tarpu tvarkingai, dorai gyvenantiems ir dirbantiems piliečiams mūsų šalyje praktiškai nesudaroma jokių sąlygų darniai darbo ir poilsio sąlygų plėtrai. Kol kas nėra realios valstybinės strategijos, kaip sudaryti sąlygas vietos bendruomenei, kad žmonės patys bandytų spręsti daugelį vietinių problemų, o ne kreiptųsi į valdžios institucijas. Iš kitos pusės, visuomenė senėja, vis daugiau asmenų tenka išlaikyti, darbingo amžiaus žmonės vis dažniau emigruoja į užsienį, daugėja nepilnų šeimų, alkoholizmo, narkomanijos atvejų, vaikų nepriežiūros atvejų – šioms problemoms spręsti teks skirti vis daugiau lėšų iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Vietinė bendruomenė šioje srityje, ypač organizuojant prevencinius veiksmus, galėtų nemažai nuveikti, jei būtų bent minimali valdžios pagalba ar dėmesys. Taip būtų sutaupomos nemažos lėšos, kurias galima būtų nukreipti kitoms sociokultūrinėms sritims. Kol kas Kauno bendruomenių centrai nėra pajėgūs spręsti minėtas problemas.

 TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

   7. Šiuolaikinės technologijos iš esmės keičia žmonių gyvenimą ir darbą. Vidurinės kartos ir vyresnei generacijai labai sunku prisitaikyti prie naujųjų technologijų, o tai sąlygoja didesnę socialinę atskirtį. Jaunimas greičiau ir efektyviau įsisavina pažangias technologijas, tačiau menkas uždarbis verčia nemažą dalį jaunimo emigruoti. Vietos bendruomenės veikloje galima prognozuoti kol kas tik informacinių technologijų (kompiuterio, interneto ryšio, vietos bendruomenės interneto svetainės) spartų diegimą.

 III. IŠTEKLIŲ (VIDAUS) ANALIZĖ

TEISINĖ BAZĖ

8. Teisinę bazę sudaro šie dokumentai:

8.1. Vietos savivaldos įstatymas;

8.2. Asociacijų įstatymas;

8.3. Kauno bendruomenių centrų ir savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

9. Kauno miesto aktyviosios bendruomenės dalies organizacinę struktūrą sudaro vietos bendruomenių centrai, kurių yra bent po vieną visų seniūnijų teritorijose, bei daugumą jų vienijanti Kauno bendruomenių centrų asociacija. 2013 m. lapkričio mėn. duomenimis Kaune veikia per 40 bendruomenių centrų.

10. Vykdant bendruomenių centrų funkcijas, apibrėžtas jų įstatuose, bendradarbiaujama su seniūnijomis, švietimo įstaigomis, savivaldybės administracijos skyriais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo struktūromis.

 ŽMONIŲ IŠTEKLIAI (KVALIFIKACIJA)

11. Kauno bendruomenių centrai jungia skirtingų dydžių bendruomenes, atitinkamai skirtingas ir aktyvių savanorių skaičius bei jų kompetencija kiekviename centre. Bendruomenių centrų valdybas (tarybas) sudaro savanoriai, kurių daugelis turi pakankamai patirties nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tik pavieniai Kauno bendruomenių centrai gali sau leisti išlaikyti organizacijos administratorių, Kauno bendruomenių centrų asociacijoje taip pat darbuojasi etatinis administratorius, sukaupęs nemažą bendruomenės vadybininko patirtį.

 FINANSINIAI IŠTEKLIAI

12. Kauno bendruomenių centrų finansinius išteklius sudaro narių mokestis, laimėtų projektų lėšos, labdara ir parama iš pavienių asmenų bei verslo struktūrų, 2% pajamų mokesčio įnašai, kitos teisėtai gautos lėšos.

RYŠIŲ SISTEMA

13. Kauno bendruomenių centrų ryšių sistemą sudaro interneto svetainė www.kbca.lt ir elektroninio pašto ryšio tarp atskirų bendruomenių centrų sistema, o taip pat operatyvusis ryšys mobiliaisiais telefonais tarp bendruomenių centrų lyderių.

IV. SSGG (STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ

13.  STIPRYBĖS
14.  SILPNYBĖS

 14.1. Didėjantis bendruomenių centrų skaičius.

 15.1. Mažos finansinės galimybės plėtoti veiklą.

14.2. Veiklos koordinacijai įkurta ir normaliai funkcionuojanti Kauno bendruomenių centrų asociacija.

 15.2. Daugelis bendruomenių centrų neturi savo patalpų.

 

14.3. Pasirašyta Kauno miesto savivaldybės ir Kauno bendruomenių centrų  bendradarbiavimo sutartis.

15.3. Nepakankama bendruomenių centrų lyderių kompetencija.

14.4. Veikianti savivaldybės bendruomenių centrų rėmimo specialioji programa

 15.4. Bendruomenių centrų veikloje dalyvauja tik nedidelė dalis tos vietovės gyventojų – didelis narių ir gyventojų pasyvumas.

14.5. Daugėja bendruomenių centruose dirbančių savanorių, didėja jų kompetencija.

15.5. Daugelis bendruomenių centrų neišgali išlaikyti centro vadybininko.

14.6. Įkurtos ir funkcionuoja vietos bendruomenių tarybos

15.6. Skiriasi bendruomenių centrų narių ir gyventojų interesai ir poreikiai

14.7. Antri metai veikia Vietos bendruomenių savivaldos programa

15.7. Idėjų trūkumas

14.8. Stiprėja nacionalinis vietos bendruomenių organizacijų tinklas

15.8. Nepakankami ryšiai su akademinėmis ir verslo struktūromis

14.9. Didėja LR Seimo ir Vyriausybės dėmesys bendruomenių problemoms.

15.9. Nepakankami ryšiai su vietos valdžios struktūromis ir kitomis NVO

15.  GALIMYBĖS
 16.  GRĖSMĖS

      16.1. Kartu su savivaldybe kurti projektus bendruomenių plėtrai, panaudojant LR biudžeto bei ES struktūrinių fondų lėšas.

      17.1. Dėl nepakankamo bendradarbiavimo su savivaldybe bei finansavimo mažėja bendruomenių centrų veikla.

      16.2. Gerinti seniūnijų ir bendruomenių centrų santykius, skatinti jų glaudesnį bendradarbiavimą.

      17.2. Nepradėta kurti nacionalinė bendruomenių plėtros programa.

      16.3. Padėti kitoms NVO bei kultūros ir švietimo įstaigoms vykdyti sociokultūrines programas bendruomenėse.

      17.3. Partijų atstovų kišimasis į atskirų bendruomenių centrų veiklą gali sukiršinti atskirus bendruomenių centrus.

      16.4. Kurti socialines įmones vietinėse bendruomenėse.

      17.4. Nepakankamai kylantis žmonių pragyvenimo lygis stumia bendruomenę į socialinę atskirtį, o ne į pilietinę veiklą.

      16.5. Realizuoti miesto strateginiame plane numatytus veiksmus, skirtus bendruomenių plėtrai.

     17.5. LRV programoje nėra numatyta priemonių vietos bendruomenių organizacijų plėtrai

      16.6. Siekti stiprios savivaldos, įteisinant seniūnijos finansinį savarankiškumą bei realų biudžetą, tiesioginius seniūnaičių, seniūnų rinkimus.

    17.6. LR Seime nėra politinės valios stiprinti vietos savivaldą, priimant įstatymus ar jų pataisas, palankias seniūnijoms ir bendruomenėms

     16.7. Siekti pozityvaus bendradarbiavimo su valstybinėmis, savivaldos ir verslo struktūromis, kitomis NVO sutarčių pagrindu.

17.7. Dėl nepakankamo bendravimo su kitomis NVO sunku pasiekti visoms NVO svarbių rezultatų

     16.8. Kartu su savivaldybe ir VPK kurti ir įgyvendinti saugios aplinkos sistemas seniūnijose.

 

 V. VIZIJA

18. Kauno bendruomenių centrai – tai gausios, organizuotos, finansiškai stiprios, pilietiškai aktyvios, kompetentingos, daugiafunkcės vietos bendruomenių pilietinės organizacijos, tarnaujančios vietos bendruomenei.

 VI. KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ ASOCIACIJOS MISIJA
 
19. Asociacijos misija – telkti, kooordinuoti ir atstovauti Kauno bendruomenių centrams, didinti jų kompetenciją ir vaidmenį.

VII. STRATEGINĖS KRYPTYS

20. Kauno bendruomenių centrų plėtros strateginės kryptys:

    20.1. Bendruomenių centrų šviečiamosios, kultūrinės, sportinės, sveikatinamosios, socialinės, aplinkosauginės ir kitos, aktualios vietos bendruomenei, veiklos plėtra;

    20.2. Bendruomenių centrų infrastruktūros plėtra;

    20.3. Bendruomenių centrų veiklos kokybės didinimas;

    20.4. Bendruomenių centrų ryšių su savivaldybe, kitomis NVO, kultūros, švietimo organizacijomis, verslo struktūromis plėtra;

    20.5.  Kauno bendruomenių centrų asociacijos veiklos plėtra.

VIII. KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS, TIKSLAI IR VEIKLOS PRIEMONIŲ PLANAS

IX. VEIKLOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI

X. KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ PLĖTROS VEIKLOS PRIEMONIŲ PLANO 2014-2020 m.m. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ PROGNOZĖ

© 2011-2017 KBCA. Visos teisės saugomos
Programinis sprendimas: WebTemple